aukštavaldis

aukštaval̃dis, -ė (neol.) adj. (2) kuris didelės, aukštos valdžios: Aukštaval̃dis, didžiavaldis žmogus VĮ. Pirmiau meilikautojas nedrįsdavo aukštaval̃džiams pasakyti tiesos J.Jabl.